Švelniai skruostą glostantys saulės spinduliai, grynas pušynų oras, ausį džiuginantys gamtos garsai, kvapą gniaužiantis kraštovaizdis, tyras mineralinis vanduo ir durpinis purvas – tai tūkstantmečius prieš mūsų erą skaičiuojančios gamtos dovanos žmogui.
Svarbu suvokti, kad gamtoje viskas tarpusavyje susiję, o žmogus – neatskiriama gamtos dalis. Tiesa, dažnai šiuolaikinis žmogus yra praradęs šį, kadaise įprastą, ryšį su gamta: yra labiau kamuojamas streso, nerimo, žalingų įpročių ir sėdimo darbo lydimų lėtinių sveikatos sutrikimų, didelio ir varginančio informacijos srauto. Sanatorinis-kurortinis gydymas, skirtingai nei reabilitacija, tinka įvairaus amžiaus žmonėms, (ne)turintiems rimtų sveikatos sutrikimų. Kitaip tariant – tinka kiekvienam, nes sanatorinio-kurortinio gydymo tikslas – atkurti ryšį su gamta, pagerinti sveikatą ir ją palaikyti.
Kas yra sanatorinis gydymas?
Tai gydymas, pagrįstas natūraliais ir pritaikytais gamtiniais veiksniais, paremtas senomis tradicijomis, integruotomis į šiuolaikinę mediciną. Taikant sanatorinį gydymą vadovaujamasi trimis pagrindinėmis kryptimis:
Tai gydymas, pagrįstas natūraliais ir pritaikytais gamtiniais veiksniais, paremtas senomis tradicijomis, integruotomis į šiuolaikinę mediciną. Taikant sanatorinį gydymą vadovaujamasi trimis pagrindinėmis kryptimis: holistiniu požiūriu į žmogų, kai gilinamasi į žmogaus visumą – jo kūną, protą, emocijas ir elgesį, o ne tik į organizmo siunčiamus simptomus. Taip pat vadovaujamasi kognityviniu požiūriu, kai manoma, kad žmogaus mintys, nuotaika, elgesys, jausmai ir kūno pojūčiai yra neatsiejamos organizmo dalys, kurios sąveikaudamos su aplinka veikia mūsų fizinį kūną ir turi tiesioginės įtakos sveikimo procesui. Ir trečiasis požiūrio taškas – įsisąmoninimas (angl. mindfulness) – jausmų ir proto harmonija.
BALNEOTERAPIJA
Natūralių Druskininkų ir Birštono kurortuose trykštančių mineralinio vandens šaltinių naudojimas gydymui vadinamas balneoterapija. Tai yra vienas iš trijų gydomųjų gamtinių veiksnių, pasitelkiamas sanatoriniam gydymui. Mokslinių tyrimų metu įrodyta, kad šis vanduo turi daugybę gydomųjų savybių, jis yra ne tik geriamas, bet ir naudojamas įvairiose procedūrose.
Natūralių Druskininkų ir Birštono kurortuose trykštančių mineralinio vandens šaltinių naudojimas gydymui vadinamas balneoterapija. Tai yra vienas iš trijų gydomųjų gamtinių veiksnių, pasitelkiamas sanatoriniam gydymui. Mokslinių tyrimų metu įrodyta, kad šis vanduo turi daugybę gydomųjų savybių, jis yra ne tik geriamas, bet ir naudojamas įvairiose procedūrose.
Geriamas tam tikromis indikacijomis mineralinis vanduo gydo arba padeda gydyti įvairius susirgimus – sergant virškinimo sistemos, inkstų ar endokrininėmis ligomis. O maudantis mineralinio vandens voniose gydomos kraujotakos, centrinės ir periferinės nervų sistemos, judamojo-atramos aparato pažeidimai, kvėpavimo sistemos, endokrininės ligos ir kt.
BIUVETĖ
Tai statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas trykštantis natūralus mineralinis vanduo. Natūraliu mineraliniu vandeniu gali būti vadinamas tik gamtinėmis sąlygomis susidaręs požeminis vanduo, kuris pasižymi natūraliu tyrumu. Jis susiformavęs neužterštoje aplinkoje, nuo taršos apsaugotame požeminiame vandens telkinyje. Mineralinis vanduo išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių arba dirbtinai atvertų šaltinių.
Šiltas mineralinis vanduo geriamas esant lėtiniam skrandžio uždegimui, kai padidėjusi skrandžio sulčių sekrecija ir (ar) padidėjęs rūgštingumas, esant lėtiniam tulžies pūslės uždegimui, kai padidėjusi tulžies pūslės motorinė funkcija, esant lėtiniam žarnyno uždegimui su spazmais ir turint polinkį į viduriavimą.
Šaltas mineralinis vanduo vartojamas esant lėtiniam skrandžio uždegimui, kai sumažėjusi sekrecija, arba, kai sekrecija normali, bet sumažėjęs rūgštingumas, esant lėtiniam tulžies pūslės uždegimui, kai sumažėjusi tulžies pūslės motorinė funkcija, esant polinkiui į vidurių užkietėjimą.
| MINERALINIS VANDUO „EGLĖ“ NR. 1 IR NR. 2 |
| Mineralinis vanduo geriamas sergant lėtiniu skrandžio uždegimu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige (neaktyviu ligos periodu), lėtiniu storosios žarnos uždegimu, lėtiniu vidurių užkietėjimu, lėtiniu tulžies pūslės ir latakų uždegimu, kai kuriomis šlapimtakių ligomis ir inkstų akmenlige (pooperaciniu periodu), medžiagų apykaitos sutrikimais, cukriniu diabetu (lengva forma). Mineralinis vanduo reguliuoja skrandžio sulčių rūgštingumą, skatina skrandžio sulčių sekreciją, mažina lygiųjų raumenų tonusą, slopina uždegimą, reguliuoja medžiagų apykaitą. |
| Mineralinio vandens kiekis – rekomenduojama vienkartinė dozė nuo 100 iki 250 ml. |
PELOIDOTERAPIJA
Kitas natūralus gamtinis veiksnys – gydomasis durpinis purvas, vadinamas peloidoterapija. Jis procedūrose naudojamas vienas (įvyniojimams) arba maišomas su mineraliniu vandeniu.
Kitas natūralus gamtinis veiksnys – gydomasis durpinis purvas, vadinamas peloidoterapija.
PURVO NAUDOJIMAS PROCEDŪROSE
Gydomasis purvas procedūrose gali būti naudojamas vienas (įvyniojimams) arba sumaišytas su gydomuoju mineraliniu vandeniu (purvo mineralinė vonia) – taip vienu metu organizmą veikia net du gamtiniai gydomieji veiksniai. Purvo procedūros, veikdamos per odos mechanizmus, šiluminius, cheminius ir skausminius receptorius, sukelia sudėtingas refleksines reakcijas – odoje atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos, pradeda reaguoti visos organizmo sistemos. Unikalios sudėties purvas pasižymi itin plačiu gydomuoju poveikiu: gerina kraujotaką ir limfos apytaką, didina deguonies įsisavinimą, mažina uždegiminius procesus, skausmą, pasižymi antibakteriniu poveikiu, šalina iš organizmo toksinus, stiprina imunitetą, teigiamai veikia centrinės nervų sistemos funkciją bei pasižymi kitomis gydomosiomis savybėmis.
DURPINIO PURVO KILMĖ
Manoma, kad teritorijoje, iš kurios imamas purvas, kitados buvusi jūra, o jai nusekus liko ežeras. Jo dugne, renkantis nuosėdoms, formavosi sapropelinis purvas, o vėliau, ežerui pelkėjant, formuojantis įvairiai augmenijai ir gyvūnijai, formavosi ir durpinis purvas. „Eglės sanatorija“ durpinį purvą kasa Jovaišių karjere: iš viršutinių sluoksnių imamas durpinis (juodasis) purvas, o iš maždaug 3–4 metrų gylio – sapropelinis (baltasis) purvas. Būtent juodasis ir baltasis purvas yra naudojami gydomosioms procedūroms.
KLIMATOTERAPIJA
Sanatoriniam gydymui ne mažiau svarbi ir klimatoterapija – įvairių klimato faktorių ir vietovės ypatumų naudojimas gydymui. „Eglės sanatorija“ įsikūrusi gamtos apdovanotose vietose: sanatorijos apsuptos didingų medžių, šalimais tyvuliuojančios upės, išraizgytų miško takelių… Visa tai kartu užtikrina tyrą orą, tikrą sielos ramybę ir atgaivą!
Sanatoriniam gydymui ne mažiau svarbi ir klimatoterapija – įvairių klimato faktorių ir vietovės ypatumų naudojimas gydymui. „Eglės sanatorija“ įsikūrusi gamtos apdovanotose vietose: sanatorijos apsuptos didingų medžių, šalimais tyvuliuojančios upės, išraizgytų miško takelių… Visa tai kartu užtikrina tyrą orą, tikrą sielos ramybę ir atgaivą!
| Ypatingasis vaistažolių sodas Druskininkuose |
| Tai – aromaterapija po atviru dangumi, kuri netrukus sužavėjo ir „Eglės sanatorijos“ gyventojus, ir miesto svečius, ir nuolatinius Druskininkų gyventojus. Vaikščiodami vaistažolių sode įrengtais takais, kvėpuosite tyru oru, mėgausitės ramybe, žaluma, skirtingais vaistažolių sodiniais, pavyzdžiui, sode žydinti levanda pasižymi raminančiu, spazmus atpalaiduojančiu ir antiseptiniu poveikiu, aromaterapijoje pasitelkiama nuo įtampos, migrenos, miego sutrikimų, o mėta – išskirtinio, puikaus aromato augalas, turintis raminantį, kvėpavimą gerinantį poveikį, nuo seno žinoma, kad čiobrelis – tinka gydyti kone viskam. |
| Refleksoterapinis takas |
| Greta biuvetės Druskininkuose esantis refleksoterapinis takas – tai iš įvairių akmenėlių nuklotas takas, sukurtas siejant senąsias dvasines praktikas ir Indijos mediciną (ajurvedą), kinų Dao filosofiją, kovos ir sveikatos meną Tai chi, tradicinę kinų mediciną – akupresūrą, vokiečių vienuolio Sebastiano Kneipo natūropatinę mediciną, aurasomą (spalvos, akmenys, kristalai), šiuolaikines fizikos, anatomijos, fiziologijos žinias ir jas pritaikant prie mūsų gamtos. Vaikštant basomis refleksoterapiniu taku, įvairių spalvų ir skirtingo dydžio akmenukai spaudžia pėdose esančius biologiškai aktyvius taškus, susijusius su mūsų vidaus organais. Kuo akmenukų spaudimo jėga švelnesnė, tolygesnė, tuo labiau ramina ir atpalaiduoja centrinę nervų sistemą, normalizuojasi širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Kuo spaudimo jėga stipresnė, tuo labiau aktyvinamos visos žmogaus organizmo sistemos. Toks natūralus pėdų masažas šalina nuovargį, dirglumą, nemigą, gerina darbingumą, atmintį, padeda koncentruoti dėmesį. Taip pat stiprinami kojų raumenys, raiščiai, gerėja laikysena, lavinama pusiausvyra, kinta skausmo samprata. Tai veiksminga organizmo grūdinimo ir ligų profilaktikos priemonė. |
