Sanatorinis gydymas: kodėl svarbu skirti bent penkias dienas?
Neuromokslų požiūriu, penkių parų sanatorinis gydymas gali suteikti daugiau laiko nervų sistemai atsistatyti, įvykdyti svarbius fiziologinius ir funkcinius pokyčius smegenyse, taip pagerinant jų veiklą. Pasak neuromokslininko dr. Kęstučio Skaumino, galutinis gydymo rezultatas priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir problemos tipo.
Sanatorinio gydymo poveikis žmogaus sveikatai pasireiškia ne tik per fizinį organizmo atsistatymą, bet ir per nervų sistemos reakcijas į skirtingą gydymo trukmę.
„Lygindami penkių ir trijų parų sanatorinio gydymo poveikį, turime suprasti, jog ilgesnis gydymas suteikia organizmui daugiau laiko atsistatyti ir įsiklausyti į autonominės nervų sistemos (ANS) siunčiamus signalus. Tuo tarpu trijų parų laikotarpis gali būti per trumpas, kad organizmas spėtų adaptuotis ir pasiekti reikšmingą ANS pokytį“, – komentuoja „Eglės sanatorijos“ medicinos vadovas dr. K. Skauminas.
Sanatoriniu gydymu siekiama teigiamai paveikti širdies ritmą, kraujospūdį, emocinį stabilumą, taip pat sumažinti streso hormonų lygį. Tai ypač svarbu ilgalaikių skausmų, lėtinio nuovargio ar depresijos atvejais, kai smegenų veikla gali būti sutrikusi. Trijų parų gydymas gali būti pakankamas trumpalaikiam simptomų palengvinimui, tačiau neužtikrina ilgalaikio poveikio. Ilgesnis sanatorinio gydymo kursas gali lemti didesnį dopamino, serotonino ir endorfinų kiekį, gerinantį nuotaiką, energijos lygį ir bendrą savijautą.
Formuoti naujus įpročius
Vienas iš sanatorinio gydymo tikslų – padėti žmogui formuoti naujus, sveikesnius gyvenimo įpročius. Priklausomai nuo pasirinkto įpročio, veikiant sanatorijos aplinkai ar procedūroms, gali atsirasti ilgalaikiai prisiminimai, nes sinapsės tampa ne tik funkciškai aktyvios, bet ir struktūriškai stabilios.
„Sinapsių stabilizavimosi procesas prasideda praėjus maždaug penkioms paroms, o per 14 dienų šie ryšiai gali tapti ilgalaikiais ir pastoviais. Tokiu būdu nauji įpročiai tampa natūralia žmogaus kasdienybės dalimi – neuronų tinklai įsitvirtina, todėl tam tikrus veiksmus atlikti tampa lengviau ir natūraliau“, – akcentuoja neuromokslininkas.
Per trijų dienų laikotarpį prasideda sinapsių formavimosi procesai, tačiau jie dar būna pradiniai. Neuronai ima dažniau bendrauti, tačiau šie ryšiai vis dar paviršutiniški. Dėl trumpo laikotarpio besiformuojančios sinapsės gali būti trapios ir greitai išnykti, jei stimuliacija nebus tęsiama.
„Tuo metu penkių dienų laikotarpis suteikia daugiau laiko neuronams sukurti tvirtesnius ryšius. Dėl ilgesnės stimuliacijos atsiranda daugiau galimybių stiprinti sinapsių aktyvumą ir padaryti neuronų ryšius patvaresnius“, – pažymi dr. K. Skauminas.
Jis priduria, kad penkių parų gydymas gali padėti pasiekti gilų psichologinį atsistatymą ir net pagerinti emocinį intelektą, nes pacientas turi daugiau laiko prisitaikyti prie naujų sveikatingumo praktikų ir atkurti vidinę pusiausvyrą.
Pokyčiai diena po dienos
Gydymo pradžioje vyksta fizinis atsipalaidavimas ir energijos atstatymas, o vėliau stiprėja tiek fizinė, tiek psichologinė nauda. Ilgesnis gydymo laikotarpis leidžia pasiekti gilesnį regeneracijos ir atsigavimo efektą, kuris gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai.
„Pirmoji diena dažniausiai skiriama prisitaikymui ir pradiniam poveikiui pajusti. Vyksta organizmo atsipalaidavimas – žmogus ima prisitaikyti prie sanatorijos aplinkos, atsikratyti įtampos. Pirmosios procedūros, tokios kaip masažai, šiltos vonios ar baseinai, padeda atsipalaiduoti raumenims ir sumažinti įtampą. Lengvas fizinis aktyvumas ir sveikatingumo procedūros skatina imuninės sistemos aktyvaciją, o psichologinis poveikis – streso mažėjimą“, – aiškina neuromokslininkas.
Antrą dieną poveikis tampa ryškesnis: procedūros leidžia raumenims atsistatyti ir pagerina kraujo apytaką, mažindamos skausmus ar įtampą. Streso hormonų lygis pradeda stabilizuotis, o endorfinai padeda gerinti bendrą savijautą.
„Trečią dieną vyksta gilesnis raumenų ir audinių atsistatymas: masažo, vandens terapijos, kineziterapijos ir fizioterapijos procedūros padeda gerinti lankstumą, tonusą, kraujo apytaką ir medžiagų apykaitą. Žmogus pradeda jausti dar didesnį psichologinį atsipalaidavimą, jo motyvacija gerinti sveikatą ir valdyti emocijas stiprėja“, – teigia dr. K. Skauminas.
Ketvirtą dieną dauguma pacientų jaučia gilų fiziologinį ir psichologinį atsigavimą, padidėjusį energijos lygį. Atsiranda didesnis psichologinis atsparumas ir pasitikėjimas savimi. Žmogus savo aplinkoje ima pastebėti dalykus, į kuriuos jau seniai nekreipė dėmesio.
„Optimali sveikatos atsigavimo būsena pasiekiama po penkių sanatorinio gydymo parų. Šią dieną žmogus jaučiasi optimaliai atsistatęs – raumenų, širdies ir kraujagyslių sistema funkcionuoja efektyviau, sumažėja uždegimų ir skausmo lygis. Psichologiškai jaučiamas vidinis stabilumas ir ramybė, o sveikatos pagerėjimas tampa akivaizdus“, – užbaigia dr. K. Skauminas.