Pervargimas. Kaip užkirsti jam kelią?
Vis daugiau aktyviai gyvenančių žmonių kenčia nuo nervų sistemos pervargimo, vedančio į lėtinį nuovargį, kurio užuomazgos slypi šiuolaikinėje socialinėje aplinkoje. Rimta problema tampa perdegimas darbe. Kaip jam užkirsti kelią?
Spartaus gyvenimo būdo pasekmės
Neuromokslininkas, „Eglės sanatorijos“ medicinos vadovas dr. Kęstutis Skauminas teigia, kad šiuolaikinis socialinis gyvenimas lemia ne visada sveikatai palankų gyvenimo būdą. „Visi susiduriame su didėjančiu gyvenimo tempu, darbo elektroninėje erdvėje ypatumais, asmeninio gyvenimo ir darbo disbalansu, vis aukštesniais reikalavimais darbuotojų kompetencijoms ir darbo efektyvumui. Tačiau ne kiekvienas susimąsto apie tokio gyvenimo būdo pasekmes, – teigia dr. K. Skauminas. – Šiuolaikinė aplinka jau padarė tam tikrą poveikį. Jau dabar aiškūs pagrindiniai daugumą lėtinių neinfekcinių ligų lemiantys veiksniai – tai lėtinis stresas, taip pat nejudrus gyvenimo būdas. Daugelis šiuolaikinių žmonių kenčia dėl antsvorio, turi stuburo ir kardiovaskulinės sistemos, taip pat miego bei nuotaikos sutrikimų. Visi šie veiksniai vis labiau keičia ir žmonių poreikius. Darosi svarbu mažinti stresą, stabdyti gyvenimo tempą, pakankamai ilsėtis, rūpintis miego higiena ir fiziniu aktyvumu.“ Neuromokslininko teigimu, šiuos poreikius puikiai atliepia Lietuvoje itin aukštą gydymo kokybę, sisteminį požiūrį ir ilgametę patirtį turintis sanatorinis gydymas, kurio teigiamas poveikis grindžiamas moksliniais įrodymais.
Kada atsiranda įtampa?
Ją patiria vis daugiau sparčiu tempu gyvenančių veiklių žmonių. Pasak dr. K. Skaumino, perdegimo sindromas – tam tikra žmogaus nervų sistemos kuriama reakcija į darbą. „Įtampa atsiranda tada, kai kyla konfliktas tarp asmens poreikių bei požiūrio į savo profesinę veiklą ir darbovietės standartų ar reikalavimų. Tai lyg tam tikra toksinė reakcija tarp darbuotojo ambicijų būti geriausiu bei organizacijos poreikio kuo geriau panaudoti darbuotojo talentus. Ši reakcija yra ne vienkartinė, o nuolat besitęsianti, kai laikui bėgant vystosi lėtinis stresas. Žinoma, jis gali būti ne tik reakcijos į darbą pasekmė. Lėtinį stresą taip pat gali patirti tam tikrų profesijų atstovai ar, pavyzdžiui, asmenys, slaugantys lėtine liga sergantį šeimos narį. Tačiau terminas perdegimo sindromas (angl. burnout) yra taikomas apibrėžiant būtent reakciją į darbą“, – pasakoja neuromokslininkas.
Pasaulinės tendencijos
Dr. K. Skaumino teigimu, veiklių žmonių tikslas jau nebėra tiesiog ilgiau išgyventi – svarbi sveiko gyvenimo trukmė, daugiau sveiko gyvenimo metų. „JAV buvo viena pirmųjų šalių, kuri išsikėlė gan konkrečius visuomenės sveikatos tikslus. Dabar jie skamba taip: „Pasiekti kokybišką, ilgesnį gyvenimą be ligų, negalios, sužalojimų ir priešlaikinės mirties.“ Šie tikslai matuojami pagal tris indikatorius: kiek šalies piliečių gyvena be veiklos apribojimų, kiek iš jų yra geros ar geresnės sveikatos ir neserga tam tikromis lėtinėmis ligomis, – pasaulinėmis tendencijomis dalijasi „Eglės sanatorijos“ medicinos vadovas. – Sveikatos tikslus išsikėlė ir Japonija, ir Europos Sąjunga. Europoje žmonių sveiko gyvenimo metai skaičiuojami naudojantis minimalios sveikatos Europos moduliu, paremtu trimis bendrais klausimais apie žmonių savo pačių suvokiamą sveikatą, ilgalaikes sveikatos problemas ir veiklos apribojimus.“
Neuromokslininkas neabejoja, kad sanatorinis gydymas turėtų būti valstybės politikos dalis, taip pat labiau prieinamas ir pasiekiamas gyventojams, o sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugos turėtų tapti integralia asmens sveikatos priežiūros dalimi.
Dėmesys – ne tik fiziniam kūnui
„Taikant sanatorinį gydymą, pervargusiam, lėtinį stresą patiriančiam žmogui labai svarbu suteikti individualų dėmesį. Būtina pasirūpinti ne tik jo fizine, bet ir protine bei dvasine sveikata“, – įsitikinęs „Eglės sanatorijos“ medicinos vadovas.
Sanatorinis gydymas ir medicininė reabilitacija turi ilgametes tradicijas, jų veiksmingumas yra laiko patikrintas, o populiarumas – vis augantis. 2022 m. sanatorijoje ar sveikatinimo paslaugas teikiančiame centre apsilankė kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Žmonės ieško pagalbos, profesionalių patarimų ir paslaugų komplekso. Vis dažniau nori problemas spręsti ne vaistais ir operacijomis, o natūraliais būdais.
Kokybiškai pailsėti – bent savaitgalį
Pasak dr. K. Skaumino, šiuolaikiniam veikliam žmogui iškyla poreikis savo sveikatos resursus atkurti per trumpą laiką, tad veiksmingas bus ir savaitgalio poilsis. „Savaitgalio trukmės sanatorinio gydymo efektas priklauso ir nuo taikomų procedūrų, ir nuo jų skaičiaus. Bet nuolatinę ilgalaikę įtampą patiriančiam žmogui veiksmingiausias būtų 2–3 savaičių trukmės sanatorinis gydymas“, – teigia neuromokslininkas.
Dr. K. Skaumino teigimu, norint padėti žmonėms, patiriantiems lėtinį stresą, palanku taikyti įvairias streso poveikį mažinančias, nuotaiką gerinančias, atsipalaidavimą ir fizinį aktyvumą skatinančias procedūras: pradedant įvairiomis inhaliacijomis, gilaus kvėpavimo terapijomis, baigiant raumenų atpalaidavimo procedūromis. Jų metu veikiama ir psichologinė žmogaus būsena. Ji gali būti gerinama kuriant raminamą aplinką, pasitelkus garsą, vaizdą ir kvapus. Pageidaujamą poveikį dar labiau sustiprina kurorto oras, mineraliniai vandenys bei gydomasis purvas. Lėtinio streso mechanizmo pagrindas yra nervų sistemos kuriama kompleksinė reakcija, tad ir gydymas turėtų būti kompleksinis.