Vyr. skalbinių keitėja Jūratė Klimašauskienė
Jūrate, papasakokite šiek tiek apie save.
Esu kilusi iš Suvalkijos, tačiau mane jau nuo jaunystės labai sužavėjo Dzūkija – tiek aplinka, tiek kalba, dzūkiškas akcentas. Juokaudavau, kad mano vyras tikrai bus dzūkas (juokiasi). Tiesa, ne visą laiką praleidau gyvendama Lietuvoje, buvau išvykusi dirbti į užsienį. Jeigu ne vyras (taip, jis dzūkas!), nežinia ar būčiau grįžusi, tačiau jis labai norėjo atgal į Lietuvą, tad užsidirbome pinigų ir sugrįžome, įsikūrėme namus ir čia auginame savo vaikus. Dabar gyvenu užmiestyje, labai mėgstu gamtą, gėles, mėgstu sodinti, prižiūrėti savo sodą, auginti įvairias daržoves, kuriomis vasarą vaišinu ir Egliečių kolektyvą.
Kaip puiku, juk kolegiškumas – viena iš sanatorijos vertybių. O, sakykite, kaip jums sekasi darbe? Pamenu, buvote išrinkta ir geriausia įmonės metų darbuotoja…
Iš tiesų labai nemėgstu puikuotis prieš kitus, tad man kalbėti apie save yra kiek sudėtinga. Aš galvoju, kad apie žmogų pasakyti turėtų jo nuveikti darbai, elgesys, bendravimas su kitais. Taip, prieš kelerius metus buvau įvertinta kaip geriausia įmonės metų darbuotoja – man tai buvo didelis ir netikėtas įvertinimas. Tačiau jis tik patvirtino mano supratimą apie gyvenimą: kai darai ką nors iš širdies – nelieki nepastebėtas. Pasakysiu atvirai, gavusi šį apdovanojimą jaučiasi kaip sapne. Turbūt ne man vienai taip yra – žmogus, jeigu jis dar yra uždaresnio būdo, jaučiasi mažas ir nematomas tarp šimtų kitų žmonių. Tačiau šioje įmonėje jaučiuosi ir matoma, ir girdima, ir svarbi.
„Eglės sanatorijoje“ dirbu nuo 2013 metų, atėjau čia, nes norėjau dirbti didelėje įmonėje, drauge suktis šioje sanatorijos virtuvėje. Pagalvojau, kad didelė įmonė įdomi tuo, kad čia procesai nestovi vietoje, jie nuolat keičiasi, tobulėja, o kartu su jais tobulėji ir tu pats, augi kaip darbuotojas, kaip asmenybė. Darbas šioje įmonėje neleidžia užmigti žiemos miegu, tu įsisiūbuoji ir judi tik pirmyn.
Koks jūsų darbas sanatorijoje? Ką veikiate?
Pradėjau dirbti kaip kambarinė, vėliau – skalbinių keitėja, o dabar esu vyresnioji skalbinių keitėja. Paprasčiau tariant, esu savo vadovės dešinioji ranka, padedu organizuoti darbą, daugiau bendrauju su pačiu kolektyvu, sprendžiu įvairius klausimus ir problemas – turiu gerokai daugiau atsakomybių nei tik pradėjusi darbą sanatorijoje. Ir tuo labai džiaugiuosi – atsigręžusi atgal pati savimi stebiuosi, kad pasiekiau aukštesnės pozicijos, buvau pastebėta, įvertinta. O ir kolektyvas, atrodo, dėkingas tau už tavo indėlį komandoje – nenori manęs atostogų išleisti, joms tarsi ramiau, kai aš kartu (juokiasi).
Kuo jums dar, be saviraiškos ir galimybės tobulėti, patinka „Eglės sanatorija“?
Man, kaip ir minėjau, patinka, kad sanatorija nestovi vietoje, kad stengiasi ir dėl klientų, ir dėl darbuotojų. Atrodo nebūna dar daug laiko praėję, o sugrįžęs klientas jau randa ką nors naują – nors ir smulkų, bet jam svarbų patobulinimą. O darbuotojas pas mus išvis labai privilegijuotas (juokiasi). Ir procedūros su nuolaidomis, ir maitinimas, ir apgyvendinimas, baseinai kartą per savaitę. Be to, turime 10 nemokamų sanatorinio gydymo dienų per metus.
Taip pat patinka sanatorijos darbuotojų bendruomeniškumo jausmas, visi geranoriškai nusiteikę, nėra taip, kad jausčiausi suvaržyta. Vis tik darbas – antri namai, tad čia labai svarbi atmosfera ir tave supantys žmonės, vidinė įmonės kultūra.
Jūrate, jūs tiesiog iš savęs spinduliuojate pozityvumu. Iš kurgi semiatės jėgų, geros nuotaikos?
Aš ne tik darbe, bet ir gyvenime vadovaujuosi tokia taisykle – nežiūrėk, kas yra blogai, žiūrėk, kas yra gerai. Ir šią mintį nuolat skiepiju savo kolegėms. Visi kartais paburbuliuojame, pasiskundžiame, kad tas ar anas yra negerai, darbas per sunkus ir panašiai. Bet aš sakau STOP, pažiūrėkite iš kitos pusės – kiek daug gerų dalykų aplink. Ir visada stengiuosi lygiuotis į daugiau už mane pasiekusius, imti iš jų pavyzdį, kad ir aš galėčiau pasiekti daugiau. Apie pavydą čia negali būti nė kalbos – turi varžytis tik su savimi ir stengtis būti geresne savo versija. Viską tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe stengiuosi pasiekti gerumu, atvirumu ir sąžiningumu. Tai mane ir veža į priekį.