Medicininės reabilitacijos specialistų mokymuose – dėmesys žinioms ir gerai savijautai
Klinikiniai testavimai, darbas reabilitologų komandoje, atsparumas stresui – šių ir daugelio kitų dalykų žinias gilino Lietuvos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai pirmą kartą surengtoje „Jaunųjų FMR gydytojų mokykloje I: testavimo savaitgalyje“. „Eglės sanatorijoje“ Druskininkuose vykusius mokymus organizavo šios sanatorijos Fizinės medicinos ir reabilitacijos centras. Pasak organizatorių, šiuo projektu siekiama ne tik stiprinti medicinos reabilitacijos specialistų profesines kompetencijas, bet ir suteikti progą įvairiapusiškai augti, gauti peno ir protui, ir kūnui, ir dvasiai.
Sanatorijos Medicininės reabilitacijos skyriaus vedėja,Europos fizinės ir reabilitacinės medicinos draugijos narė, fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja dr. Dovilė Naruševičiūtėsako, kad mokymų sėkmę rodo didelis dalyvių susidomėjimas.
„Dalyvavo daugiau nei 40 FMR gydytojų iš visos Lietuvos. Maloniai nustebino, kad grupė užsipildė labai greitai – antrąją dieną po paskelbimo apie mokymus jau teko stabdyti registraciją. Dalyvių atsiliepimai ir reakcijos buvo labai pozityvios. Tai parodo, kad tokie mokymai yra reikalingi ir aktualūs, ypač žinant, kad šalyje itin trūksta FMR gydytojų. Norėtųsi, kad renginys vyktų kasmet – tikimės, kad pavyks tai įgyvendinti“, – kalba dr. D. Naruševičiūtė.
Praktinių užsiėmimų metu dalyviai sužinojo ne tik apie kelio ir peties sričių funkcinių sutrikimų diagnostiką testuojant ir atliekant ultragarsinį tyrimą, tinkamai atliekamą paciento apžiūrą, įvairias kelio ir peties sąnarių būkles, bet ir apie darbo reabilitologo vadovaujamoje komandoje dėsningumus, komandinį darbą. Mokymus vedė profesionalūs lektoriai: „Eglės sanatorijos“ medicinos vadovas, neuromokslininkas doc. dr. Kęstutis Skauminas, Lietuvos sąnarių echoskopijos draugijos prezidentas, gydytojas radiologas dr. Saulius Rutkauskas, FMR gydytoja dr. D. Naruševičiūtė.
Jos teigimu, mokymai buvo orientuojami ir į akademines, ir į „minkštąsias“ kompetencijas, nepristatant realių klinikinių atvejų, o suteikiant dalyviams galimybę praktiškai atlikti testus vieniems ant kitų.
„Siekėme, kad informacija nebūtų pateikiama kaip vieno teisingo atvejo pavyzdys. Visi taiko skirtingus testus, tad buvo puiki proga pabendrauti, pasidalinti patirtimi, pavyzdžiais, aptarti darbe kylančiu iššūkius, klausimus“, – pasakoja dr. D. Naruševičiūtė.
Dalyviams taip pat buvo surengtos „asmenybės dirbtuvės“, kuriose kalbėta apie atsparumą stresui gydytojo darbe, tikslų formulavimo ypatumus bei vertybėmis pagrįstus rezultatus. Vyko susitikimas su renginio svečiais: Vilniaus universiteto dėstytoju, Santaros klinikų Vaikų reabilitacijos centro stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėju dr. Tomu Aukštikalniu bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto primarijumi Nerijumi Juška.
Mokymų dalyviams buvo pristatyta ir pati sanatorija, jos istorija, kurią vedė vyresnioji FMR slaugytoja Ilona Vaickelionienė, o po ilgos ir darbingos dienos jie galėjo atsipalaiduoti sanatorijos baseinų ir pirčių komplekse.
Mokymuose dalyvavo ne tik jaunieji FMR gydytojai rezidentai, dar nebaigę studijų, buvo ir vyresnių specialistų, norėjusių pasikartoti ar pasisemti idėjų. Anot dr. D. Naruševičiūtės, dažna FMR gydytojų kasdienybė yra ta, kad jie dirba po vieną, ypač mažesniuose miestuose, kur artimiausias kolega būna už keliasdešimties kilometrų. O juk norisi pasitarti, pabendrauti, nes reabilitacija yra komandinis darbas.
Šių mokymų idėja įgyvendinta pagal Europos fizinės ir reabilitacinės medicinos draugijos (angl. ESPRM – European Society for Physical and Rehabilitation Medicine) patarimus ir pavyzdį. Ši asociacija taip pat organizuoja mokyklas specialistams įvairiomis temomis arba jas remia.
FMR gydytojų poreikis tik augs
Dr. K. Skaumino teigimu, šiuo metu Lietuvoje trūksta FMR gydytojų, jaučiamas didelis jų poreikis, o FMR gydytojų rezidentų yra mažai.
„Galime pasirinkti bet kurį Lietuvos miestą ir visur trūks FMR gydytojų. Didėjantis medicininės reabilitacijos paslaugų poreikis tam tikra prasme rodo visuomenės augantį sąmoningumą. Kuo brandesnė šalies sveikatos priežiūros sistema, tuo daugiau dėmesio skiriama gyventojų sveikatos ir darbingumo grąžinimui. Taigi, Lietuvoje šios srities specialistų poreikis labai didelis. Dėl šios priežasties ieškome būdų, kaip optimizuoti gydytojų darbą, kaip efektyviau naudoti turimus resursus“, – teigia jis.
Pasak jo, augantį FMR gydytojų poreikį nulemia ne tik Lietuvoje sparčiai senstanti visuomenė, bet ir pacientai, kuriems dėl medicinos pažangos atsirado galimybė gydyti sudėtingesnes traumas, ligas ar sutrikimus – jiems visiems reikia rimtų reabilitacijos paslaugų. Be to, šiuo metu daug žmonių dirba sėdimą darbą, formuojantį ydingą laikyseną, kuri daro neigiamą įtaką žmogaus savijautai.
„Ne veltui nugaros, kaklo skausmas yra pirmaujanti negalios priežastis visame pasaulyje, ir ši problema jaunėja. Per mano 10 metų patirtį tik ryškėja tendencija, kad su stuburo skausmais atvyksta vis jaunesni žmonės. O tai reiškia du dalykus – viena, kad pati problema išsivysto anksčiau, kita – žmonės rūpinasi savo sveikata ir nelaukia, kol visai „sugrius“. Išties žmonės domisi, kaip sau padėti, ką daryti, jei pasijaučia negerai, o mes juos užvedame ant kelio, kaip tą sveikatą išsaugoti ar susigrąžinti prarastą“, – sako dr. Dovilė Naruševičiūtė.
Į tai koncentruojasi ir „Eglės sanatorijoje“ įsteigtas Fizinės medicinos ir reabilitacijos centras, kurio tikslas yra koordinuoti, organizuoti bei plėtoti aukščiausio lygio kokybiškas fizinės medicinos ir reabilitacijos bei sanatorinio kurortinio gydymo paslaugas, užtikrinti žinių, kompetencijų, technologijų, naujų inovatyvių medicininės reabilitacijos metodų diegimą ir sklaidą.