Kai darbas artimas sielai Kai darbas artimas sielai

Kai darbas artimas sielai

Birštonas Druskininkai
Ilgametes gydymo tradicijas puoselėjanti „Eglės sanatorija“, skaičiuojanti 47-tuosius savo gyvavimo metus, su džiaugsmu ir pasididžiavimu supažindina jus su ilgamete savo darbuotoja – Onute Malevičiene, kuri drauge su „Eglės sanatorija“ ir jos idėjomis keliauja net 45-erius metus! Norėdami apie „Eglės sanatoriją“ išgirsti iš bene geriausiai ją pažįstančio žmogaus – mačiusio beveik visą įmonės sėkmės istoriją – kalbiname Onutę.

Trumpai papasakokite, kaip atsidūrėte „Eglės sanatorijoje“, kaip viskas vyko?

Pirmiausia aš pradėjau dirbti Druskininkuose gydyklose, centrinėje laboratorijoje – įsitaisiusi ten tapau laborante, buvau sanitariuke: ploviau mėgintuvėlius, išmokau kaip vesti zondukus. Netrukus mane prikalbino, kad eičiau mokytis, visgi jaunas žmogus buvau. Išvažiavau į Kauną, įstojau į medicinos mokyklą, didelių balų man nereikėjo, mat jau turėjau patirties, praktikos. Po dviejų metų vyko paskyrimai – ne ten, kur nori dirbti, o ten, kur prašo, kur yra vietos. Niekas nenorėjo važiuoti į LTSR kurortą, bet mano grupės auklėtojas sako: „Onute, važiuok, tai – Druskininkai!“ Centrinėje laboratorijoje išdirbau daugiau nei ketverius metus, kai atsidarė „Eglės sanatorija“ – žiūriu, Eglė ieško laboranto, tuomet aš pasiūliau eiti savo draugei, vėliau sanatorija ėmė plėstis, o toji draugė pakvietė dirbti ir mane. Štai taip aš čia ir atsiradau, o dabar išvaryti negali, užtat ir tupiu sau (juokiasi). Tai buvo trečia mano darbovietė gyvenime – matyt trečias kartas nemelavo.

 

Sakykite, kas jus motyvavo „Eglės sanatorijoje“ dirbti tiek daug metų, ar greitai laikas praėjo?

Greitai, labai greitai. O mane motyvavo viskas. Kai tik atėjau, patiko aplinka, nedidelis kolektyvas, viskas nauja, žmonės jauni, gražūs. Ir man visa tai buvo štai tokia vilionė. Per šitiek metų aš džiaugiuosi niekada neįsivėlusi į konfliktus, na, tiksliau, jų nė nebuvo. Su savo kolege pradirbau petys petin 20 metų, kol ji išėjo į pensiją. Vėliau vadovybė nutarė, kad laboratorijos nebereikia, aš pasilikau dirbti viena, pasibaigiau kursus autoklavinėje ir pradėjau imti kraują.

 

Papasakokite smagių nutikimų, kuriuos pamenate dirbdama sanatorijoje.

Linksmų prisiminimų yra nemažai. Su kolektyvu taip leisdavom laiką – kas šokdavo, kas dainuodavo, kas eilėraščius deklamuodavo. Dar dabar pamenu kaip Širvio „Beržą“ deklamuodavom… Visi drebam, repetuojam. Kai tik atėjau dirbti buvo tik keli korpusai ir valgykla, kur dabar šokiai vyksta, o taip tai viskas statėsi mūsų akyse: eidavom į talkas – langus valydavom ir sau linksmi dainuodavom. Pamenu, mūsų paprašė nuvalyti raudonas plytas – visos norėjom, kad būtų gražiau, mes tik mirktelėjom viena kitai, aliejaus nusipirkom ir ištrynėm tas plytas (juokiasi). Vadovai sako: „Oi, kaip jūs gražiai nušveitėt, net blizga!“ Žinoma, po to jau prisipažinom, ką padarėm, bet iš pradžių visi tik aikčiojo, kiek mes daug pastangų įdėjom (juokiasi). Eh, tokių įvairiausių momentėlių buvo.

 

Kas pasikeitė „Eglės sanatorijoje“ per 45-erius metus? Kaip vertinate pokyčius?

Sanatorija labai pasikeitė, išgražėjo, sumodernėjo, viskas labai šiuolaikiška, labai apgalvota. Teritorija tokia didelė ir graži, na jūs man raskite, kur nors tokią gražią teritoriją, kur viskas taip tvarkinga – kiekvienas kampelis prižiūrėtas, sodelis gražus, refleksoterapinis takas, o naujoji stiklinė galerija, jungianti korpusus, kokia graži! „Eglės sanatorija“ einant metams tikrai nesensta – ji jaunėja. Mes, darbuotojai, jau įpratę, o atvažiavusiems svečiams čia turėtų svaigti galva. Man labai patinka ir mūsų jaunas vadovas – Artūras Salda. Jis labai dėmesingas – iš toli mato žmogų: kartais net jaučiuosi nepatogiai, kad pirma jo nepastebėjau, o jau girdžiu iš Artūro: „Laba diena“. Direktorius medicinai – Arvydas Balčius – taip pat labai patinka: paprastas, kuklus, tvarkingas. Visus pokyčius vertinu teigiamai, matau, kad įmonėje labai daug naujovių, o žiūrėdama į „Eglės sanatorijos“ vadovus galvoju: „Na, pasisekė Eglei, tikrai pasisekė.“

 

Onute, jūs tokia energinga! Iš kur pas jus tiek daug pozityvumo, gyvybės?

Tikrai? (juokiasi) Tikriausiai grynas oras. Aš įpratusi visur greitai lėkti, net nebejaučiu, reikėtų jau sustoti truputį, pailsėti. Žinau, kad man jau laikas išeiti į pensiją, bet kai darbe išgirstu: „Onute, dar pabūk, neišeik“ ir vėl aš sugrįžtu – taip prisiriši žmogus, taip prisiriši. Aš labai myliu Lietuvą, labai myliu savo darbą ir Eglę nepaprastai myliu, užtat čia tiek ir sėdžiu (juokiasi). Aš toks gamtos žmogus – turiu daržą, tad vasarą kapstausi darže. Vadinu jį nebyliu draugu. Labai mėgstu grybauti, laiką leisti miške, stebėti gyvūnus – voveres, žvirbliukus. Gyventi Druskininkuose labai gera, kultūrinio gyvenimo – apstu, tik spėk viską aplankyti. Pėstute einu į darbą, pėstute iš darbo, autobusuose stumdytis nereikia, pasivaikštai, matai gamtą, eini miškeliu – žemuogės gražiai žydi. Gyvenimas yra gražus, tikrai gražus, ir mielas.

 

Kitos naujienos

Laikas atsipūsti – rudens atostogos visai šeimai!
Atostogos – vienas saldžiausių žodžių, tiesa? O kai mokykloje rudens atostogos prasideda vaikams, tai reiškia, kad metas atsipūsti visai šeimai!
Birštonas Druskininkai
Skaityti daugiau
Mokytojams – nuoširdus AČIŪ, specialus pasiūlymas ir dovana!
Žinome, kad mokslo šaknys karčios, bet vaisiai – saldūs. Mokytojai kantriai, dėmesingai ir atsakingai padeda vaikams kasdien nuskinti saldų mokslo vaisių, tad tariame jiems didelį ir nuoširdų ačiū bei kviečiame į „Eglės sanatoriją“ – čia jūsų laukia specialus pasiūlymas ir dovana!
Birštonas Druskininkai
Skaityti daugiau
Spalvingi Naujieji metai 2020 „Eglės sanatorijoje“
Palydėti 2019 ir pasitikti Naujuosius 2020 metus kviečiame drauge su „Eglės sanatorija“, gražiausia muzika, nuotaikingais vakaro vedėjais, gardžiais patiekalais ir naujametiniais fejerverkais!
Birštonas Druskininkai
Skaityti daugiau