Kas yra sanatorinis gydymas? Kas yra sanatorinis gydymas?

Kas yra sanatorinis gydymas?

Sanatorinis gydymas – tai gydymas, pagrįstas natūraliais ir performuotais veiksniais, paremtas senomis tradicijomis, integruotomis į šiuolaikinę mediciną, siekiant užtikrinti arba sugrąžinti gerą savijautą, padėti išvengti sveikatos problemų. Prie sanatorinio gydymo prisideda: judesys, pasivaikščiojimas, mineralinis vanduo, masažas ir psichoterapija. Kiekviena liga arba negalavimas turi daug įvairių tipų, kurie priklauso nuo ligos stadijos. Liga gali būti ūmi arba remisijos būsenos. Pastarosios metu vyksta laikinas ligos atoslūgis, kai sumažėja ligos simptomai. Būtent šiuo laikotarpiu sanatorinis gydymas yra pats efektyviausias ir ypač reikalingas. Iš viso yra trys pagrindiniai sanatorinio gydymo aspektai – tai klimatoterapija, balneoterapija ir peloidoterapija.

Klimatoterapija

Tai įvairių klimato faktorių ir vietovės ypatumų naudojimas gydymui, kurio tikslas yra atkurti biologinius organizmo ryšius su išorine aplinka (saule, oro temperatūra, drėgme, vėju).

Balneoterapija

Tai gydymas mineraliniu vandeniu, kuris dėl savo ypatingos cheminės sudėties ir specifinių fizinių savybių teigiamai veikia sutrikusias organizmo funkcijas, todėl yra vartojami imuniteto stiprinimui, gydymui bei reabilitacijai.

Peloidoterapija

Tai gydymas fangoparafinu ir gydomuoju purvu.  Jie veikia kūno temperatūrą, mechaniniais, cheminiais ir biologiniais stimuliatoriais dirgina odos receptorius.

„Eglės sanatorijoje“ naudojami šimtmečius kurortą garsinę natūralūs veiksniai – mineralinis vanduo ir gydomasis purvas – yra derinami su moderniomis šiuolaikinėmis technologijomis, taip pat kineziterapija, psichoterapija, ergoterapija ir dar daug kitų. Tai sukuria galimybes visapusiškai gydyti įvairius susirgimus, padėti stiprinti organizmą.

Į kiekvieną žmogų žiūrima kaip į nedalomą visumą. Kai ką nors skauda, skausmas nervais keliauja į centrinę nervų sistemą, į jo žievę, taip suformuojant židinį, kuris teigiamas mintis keičia neigiamomis. Kuo labiau skauda, tuo labiau dirginamas židinys – žmogus tampa irzlus, piktas ir nedarbingas – pasikeičia neuronų morfologija. Sanatorinio gydymo tikslas – naudojant gamtinius veiksnius, mineralines vonias, kineziterapiją, ergoterapiją, psichoterapiją ir kt., pasiekti dirginantį efektą (vadinamą dirginančiu gydymu), kai centrinėje nervų sistemoje suformuojami nauji židiniai. Jie formuojami norint pasiekti, kad organizme įsijungtų visi organizmai, kurie suaktyvintų sveikimo procesus. Kai skausmas suvaldomas – neuronai grįžta į normalią pradinę būseną ir negatyvios emocijos ilgainiui pranyksta.